Magiškosios šeivamedžio uogos

 

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Dėl savo savybių dar baltų mitologijoje šeivamedis laikytas šventu medžiu.

Labiausiai vertinamos juodauogio šeivamedžio uogos, nors visas augalas, išskyrus žiedus ir uogas, yra nuodingas.  Juodauogis šeivamedis – daugiametis, 2-6 m aukščio krūmas arba nedidelis, iki 10 m aukščio, medelis.

Žieduose yra prakaitavimą skatinančių glikozidų, eterinių aliejų, cholino, kavos, obuolių ir valerijonų rūgščių. Uogose – fruktozės ir gliukozės, vitamino C, kalio, aminorūgščių, karotino, askorbo rūgšties.

Šeivamedžio žiedai ir vaisiai, pasižymintys dezinfekuojančiomis savybėmis.

Išskiriama ir kita šeivamedžio savybė – vaisiai ir uogos slopina uždegimus, malšina karščiavimą, varo šlapimą ir prakaitą.

Juodauogio šeivamedžio uogų nuoviras slopina uždegimus, varo prakaitą. Šeivamedžio preparatai vartojami  ir inhaliacijoms, kai sergama angina, bronchitu, bronchine astma, ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, kostint ar gripuojant.  Žiedų antpilas rekomenduojamas sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimais ir peršalimo ligomis.