Liposomos – ateities technologija?

 

Mokslininkai kuria vis pažangesnes technologijas, leidžiančias organizmui geriau įsisavinti įvairias vandenyje ir riebaluose tirpias maistines medžiagas, mikroelementus, vitaminus ir kt. Turbūt esate matę pačių įvairiausių papildų pavidalų: kietosios tabletės, purškalai, vandenyje tirpios tabletės, kapsulės, sirupai, milteliai... Šį kartą pakalbėsime apie dar vieną pavidalą – liposomas.

Iš pirmo žvilgsnio, liposominiai produktai atrodo įprastai – skysčio ar kapsulės pavidalo. Tačiau pažiūrėjus atidžiau, per galingą mikroskopą, galima pamatyti, jog tai mažytės mikrokapsulės, daug mažesnės už mūsų ląsteles. Šios mikrokapsulės yra lyg maži seifai, kurių viduje patalpinti vitaminai, mineralai ar įvairios maistinės medžiagos, o iš išorės jas saugo du sluoksniai fosfolipidų. Šie fosfolipidai dažniausiai būna augalinės kilmės, o jų sudėtis yra itin artima žmogaus ląstelių sudėčiai.

Fosfolipidų dvisluoksnio užduotis – apsaugoti mikrokapsulėje patalpintas medžiagas nuo kontakto su organizmo fermentais, kad kuo daugiau medžiagų saugiai nukeliautų iki plonojo žarnyno ir ten būtų absorbuotos. Čia pasiteisina ir liposomos dydis bei sudėtis – kadangi jos tokios mažos ir jų sudėtis gimininga, joms lengviau prasiskverbti pro ląstelės membraną.

Liposomų technologija naudojama į žmogaus organizmą pernešti maistines ar kitas naudingąsias medžiagas. Kaip žinia, didžioji dalis vitaminų, paveikti fermentų, žūva virškinamajame trakte, tad tik dalis jų pasiekia reikiamas organizmo ląsteles.

Liposomos – tai tarsi konteineriukai, saugantys juose esančias medžiagas visos kelionės organizme metu. Tik atsidūrusios kraujo sistemoje, liposomos cirkuliuoja jame tam tikrą laiką ir po truputį išskiria naudingąsias medžiagas. Organizmas liposomas gerai įsisavina, be to, jų pernešama dozė yra didesnė nei tradicinių tablečių ar kitokio pavidalo medikamentų ir maisto papildų, nes liposomų kapsulės nėra pažeidžiamos iki kol pasiekia savo tikslą.



Pradėjus taikyti šią technologiją, iš pradžių į liposomas buvo įterpiami vaistai, vėliau – mineralai, vitaminai ir netgi genai. Dabar liposomų technologija naudojama ne tik gaminant vaistus ar maisto papildus, bet ir grožio industrijoje – kosmetikoje.

Kosmetikoje liposomos pasitarnauja pernešant maitinamąsias ir drėkinamąsias medžiagas į pačius giliausius odos sluoksnius. Liposomos, patekusios pro paviršinį odos sluoksnį, reikalingas medžiagas nuneša iki epidermio ar net dermos.

Nors ši technologija skamba revoliucingai, iš tiesų dar 1961 metais ją atrado mokslininkas Dr. Alec Bangham iš Kembridžo. Tačiau anuomet dar nebuvo sugalvota, kaip liposomas gaminti optimaliai. Bėgant dešimtmečiams, keitėsi technologijos ir liposomų gamybos metodai, kurie dabar leidžia naudotis visais šios technologijos privalumais.