Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

 

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginantis mus nuo kenkėjų?

Visų pirma, imuninė sistema yra visame žmogaus organizme. Imunitetas – tai apsauga nuo įvairių virusų, bakterijų, infekcijų, svetimkūnių ir kitokių kenksmingų išorinių organizmų. Įsivaizdavimui, galima pasakyti, jog imuninę sistemą sudaro „gerosios“ ląstelės, kurios organizme aptinka „priešą“ ir jį eliminuoja.

Imunitetui labai svarbūs limfmazgiai ir blužnis – šios organizmo dalys į infekcijas reaguoja pirmiausiai. Ne ką mažiau reikšmingi ir leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai, kurie taip pat yra imuniteto dalis ir kovoja su svetimomis medžiagomis, patekusiomis į organizmą. Baltieji kraujo kūneliai skirstomi į kelis tipus: neutrofilai (mikrofagocitai), kurie naikina mikrobus; makrofagai (makrofagocitai), kurie naikina patogenus (ligos sukėlėjus); ir limfocitai, iš kurių B limfocitai gamina antikūnius, o T limfocitai padeda gentainiams B.

Imuniteto „darbą“ galime jausti, pavyzdžiui, susirgus peršalimu: sloguojant su gleivėmis iš organizmo šalinamas ligos sukėlėjas, pakilus temperatūrai organizmas paverčiamas per karšta buveine virusui, o bloga savijauta tėra imuninių ląstelių kovos su blogosiomis ląstelėmis šalutinis poveikis.
    
Ar esate girdėję, jog žmogaus raumenys turi atmintį? Atmintį turi ir imunitetas – jis pamena pasikartojančius kenkėjus ir apsaugo organizmą nuo ligos. Tokiu principu pagrįsti ir skiepai. Kaip tai veikia? Vienos ląstelės suranda virusą ir jį naikina, taip stabdydamos viruso ląstelių dauginimąsi, o kitos ląstelės gamina to viruso antikūnius ir juos per kraują išnešioja po visą organizmą. Tai –  natūraliai įgytas imunitetas. Dirbtinai įgytas imunitetas yra vakcinos: pasiskiepijus prasideda antikūnų gamyba, susiformuoja imunitetas tam tikram virusui ir organizmas „išmokta“ su juo kovoti.

Imunitetas yra įgimtas ir formuojasi nuo pat vaisiaus atsiradimo iki maždaug 6 metų, todėl būtent iki šio amžiaus atliekami pagrindiniai skiepai. Drauge tai jautriausias periodas, nes kenksminga aplinkos įtaka gali suformuoti silpną imuninę sistemą.

Kas signalizuoja apie silpną imunitetą? Silpnu laikomas toks imunitetas, kuris dažnai nepajėgia atremti net ir paprasčiausių ligų: herpės virusų, peršalimo (daugiau nei 4–5 kartus per metus), alergijų, odos ir gleivinės infekcijų. Nusilpusį imunitetą taip pat išduoda nuolatinis nuovargis, apatija, silpnumas.

Jeigu jūsų imuninė sistema yra silpna ar nusilpusi, ją galima stiprinti natūraliais būdais. Geriausi imuniteto draugai – vitaminai C ir D. Svarbu žinoti, kad vitamino C atsargos nėra kaupiamos organizme, todėl kiekvieną dieną reikia suvartoti rekomenduojamą jo kiekį. Na, o vitamino D dažniausiai trūksta mažai saulės matantiems šiauriečiams, todėl jo kiekį sekti galima atliekant tyrimus.

Norint, kad netruktų vitamino C, į dienos racioną reiktų įtraukti juoduosius serbentus, citrinas, apelsinus, saldžiąsias raudonąsias paprikas, kivius, brokolius, briuselinius kopūstus ir kt. Jeigu didžiąją dienos dalį praleidžiate patalpose ir nebūnate saulės šviesoje, vitamino D galite gauti iš lašišų, silkių, sardinių, konservuoto tuno ir kitokių žuvų.

Neretai pamirštama ir gerųjų bakterijų nauda. Žarnyne yra daugiau nei pusė imuninių ląstelių, todėl sveika ir pilnavertė mityba leis gerosioms bakterijoms būti gyvybingoms ir pajėgioms atremti išorės priešų atakas.

Tiesa, norint, kad imuninė sistema būtų stipri, neužtenka tik sveikos ir pilnavertės mitybos. Didelę įtaką imunitetui daro netinkamas miego rėžimas, stresas, neigiamos emocijos, nuovargis, per didelis darbo ir sporto krūvis. Tad stenkitės kuo daugiau laiko leisti lauke, būti fiziškai aktyvūs, vengti streso, miegoti 6–8 val., reguliariai vėdinti patalpas. Nepamirškite, jog imunitetą slopina žalingi įpročiai, dažnas antibiotikų vartojimas, didelis cukraus ir angliavandenių kiekis maiste.

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau

Straipsniai

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionės – puikus būdas pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, spartaus tempo ir streso. Kad kelionė neapkarstų, rekomenduojama visapusiškai pasiruošti: pasidaryti skiepus skrendant į egzotines šalis, įsigyti sveikatos draudimo polisą ir... Susikomplektuoti vaistinėlę! Ga ...

Skaityti daugiau
Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Sodo darbai – puiki aktyvaus laisvalaikio forma, galinti prilygti treniruotei. Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms: reguliari daržininkystė gali padidinti lankstumą, stiprinti sąnarius, gerinti protinę veiklą ar net mažinti širdies ligų riziką. Tačiau sodinimas ...

Skaityti daugiau
Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Vitaminas D – sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso. Liposominis vitaminas D gali būt ...

Skaityti daugiau
Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Pavasaris – tai atsinaujinimo metas. Metas kai imame labiau rūpintis savo vidiniu ir išoriniu grožiu. Šia proga paruošėme Jums kelis grožio ritualų receptus, kuriuos galėsite atlikti namuose. Procedūros ne tik gali padėti susigrąžinti sveiSkaityti daugiau

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau
Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imu ...

Skaityti daugiau
Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Vitaminai, kas tai, kodėj jie tokie mums svarbūs ir kur juos rasti? Turbūt daugelis esate bent kartą gyvenime vartoję vitaminus – profilaktikai ar esant jų trūkumui organizme. Iki 1935-tųjų, kuomet atsirado pirmieji masinės gamybos vitaminai, trūkstant šių svarbių organizmui medžiagų žmonės jausdavo v ...

Skaityti daugiau
Supermaistas – grybai

Supermaistas – grybai

Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą? Šį kartą kviečiame susipažinti su dar mažai žinomais, tačiau sparčiai populiarėjančia ...

Skaityti daugiau
Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau
Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Nusprendus vartoti vitaminus vertėtų atidžiau su jais susipažinti ir atkreipti dėmesį į jų vartojimo laiką: kokie vitaminai yra rytiniai, o kokius gerti vakare? Kokios konkrečios vitaminų rūšys yra rekomenduojamos vartoti su maistu, o kokių nevertėtų vartoti pavalgius?
Skaityti daugiau

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau
Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Skaityti daugiau
Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Viso pasaulio virtuvėse populiarus česnakas liaudės medicinoje neretai vadinamas natūraliu antibiotiku ir antioksidantu. Šio prieskoninio augalo vaistinės savybės buvo žinomos nuo seno. Česnaką vartoti ragino ir medicinos tėvu vadinamas Avicena.

Skaityti daugiau
Magiškosios šeivamedžio uogos

Magiškosios šeivamedžio uogos

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Skaityti daugiau