www.maistassveikatai.lt

Antibiotikai: kaip vartoti, kad sau nekenktumėte?

Jums ar jūsų artimiesiems susirgus, turbūt ne kartą buvo paskirti antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas. Kiekvienas gydytojas ir pacientas turi savo nuomonę apie antibiotikus, tačiau dažniausiai jie skiriami tik tuomet, kai tai neišvengiama. Antibiotikai laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimu ir nuo to laiko išgelbėjo šimtus tūkstančių gyvybių. Bet drauge antibiotikai turi prieštaringų vertinimų dėl pašalinio poveikio. Panagrinėkime, kas yra antibiotikai ir kaip juos vartoti.

Kaip jau buvo minėta, antibiotikai kovoja su infekcijomis: naikina infekciją sukėlusias bakterijas arba stabdo jų plitimą. Yra daug rūšių antibiotikų – vieni plataus veikimo spektro, skirti įveikti įvairių tipų bakterijas, o kiti sukurti sunaikinti konkrečias bakterijų rūšis.

Nors antibiotikų nauda kovojant su ligomis yra akivaizdi, jie turi ir neigiamą pašalinį poveikį. Kuomet į organizmą patekę antibiotikai puola infekciją sukėlusias bakterijas, drauge jie gali naikinti ir milijonus gerųjų žarnyno bakterijų bei mikrobų, kurie sudaro mikroflorą. Per didelės dozės, ilgalaikis ar dažnas antibiotikų vartojimas, ypač kuomet tam nėra pagrindo, gali drastiškai pakeisti bakterijų skaičių ir jų tipą žarnyno mikrofloroje – tai itin aktualu ankstyvame amžiuje. Manoma, kad viena savaitė antibiotikų vartojimo gali metams paveikti žarnyno mikroflorą. Ne gana to, per dažnai vartojant antibiotikus, organizmas darosi atsparus, todėl vaistai tampa neveiksmingi. Dar vienas neigiamas antibiotikų padarinys – šalutinis poveikis, toks kaip pilvo pūtimas, viduriavimas ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Kad antibiotikai atliktų savo darbą, o jūsų kūnas gautų daugiau naudos nei žalos, svarbu vykdyti gydytojo rekomendacijas ir laikytis pagrindinių antibiotikų vartojimo principų. Vienas tokių – maistas, kurį vartojate antibiotikų kurso metu ir po jo.

Fermentuotas maistas, pavyzdžiui, natūralus jogurtas, sūris, varškė, kefyras, fermentuotos daržovės, kombucha (arbatos grybas), rauginti kopūstai, kimči (azijietiškas kopūstų patiekalas) ir kt., yra probiotikais, arba gerosiomis bakterijomis, praturtintas maistas, kuriame natūralaus konservavimo metu išsiskiria žarnynui naudingi elementai. Fermentuotame maiste aptinkamos gerosios bakterijos, tokios kaip Lactobacilli (fermentuotuose pieno produktuose) ar Bacillus subtilis (natto – japonų fermentuotame patiekale), padeda atstatyti pažeistą mikroflorą, o reguliariai į racioną įtraukiantys natūralų jogurtą ar kitą fermentuotą maistą žmonės turi didesnį Lactobacilli ir mažesnį ligas sukeliančių bakterijų (pavyzdžiui, Enterobacteria ar Bilophila wadsworthia) skaičių. Gerosios bakterijos padeda palaikyti normalią mikrofloros būklę ir atsistatyti po ligų ar antibiotikų vartojimo, todėl į savo racioną įtraukite fermentuotą maistą.

Ne ką mažiau svarbu „pasirūpinti“ gerosiomis bakterijomis, esančiomis organizme. Į racioną įtraukiant maistinėmis skaidulomis gausų maistą, paskatinsite probiotikų dauginimąsi žarnyne. Toks maistas gali būti neskaldyti grudai, riešutai, lęšiai, pupos, žirniai, avižos, bananai, sėlenos, obuoliai, uogos, daržovės ir įvairūs šakniavaisiai bei sėklos. Be to, tyrimai rodo, kad skaidulos ne tik padeda gerosioms bakterijoms augti ir daugintis, bet ir mažina kenksmingų bakterijų skaičių. Tiesa, svarbu paminėti, jog maistinės skaidulos gali sulėtinti virškinimą, o drauge ir pristabdyti vaistų įsisavinimą. Todėl gydantis antibiotikais rekomenduojama vengti daug skaidulų turinčio maisto ir jį į racioną įtraukti tik pabaigus medikamentų kursą.

Antibiotikų kurso (ir bet kokių kitų vaistų vartojimo) metu taip pat nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti greipfrutų sulčių. Valgant greipfrutus, organizme išsiskiria fermentas citochromas P450. Šis fermentas skaldo ne tik greipfrutus, bet ir medikamentus, tačiau tai daro netinkamai ir gali pakenkti organizmui.

Antibiotikų vartojimo metu vengtinas ir kalcis, kuris mažina antibiotikų įsisavinimą. Tiesa, tokie produktai kaip jogurtas, neturi slopinančio poveikio, todėl manoma, kad reikia vengti maisto produktų, turinčių didelį kalcio kiekį, pavyzdžiui, brokolių, saldžiųjų bulvių, kietojo tofu, visų tamsiai žalių lapinių daržovių, kale salotų ir kt.

Jei kartu su antibiotikais vartojate gerasias bakterijas atkrepkite dėmesį – itin svarbu, jog jie nebūtų vartojami vienu metu. Tuo pačiu metu į organizmą patekę antibiotikai gali sunaikinti probiotikus, todėl gerąsias bakterijas gerkite praėjus kelioms valandoms nuo antibiotikų dozės bei tęskite vartojimą pabaigus antibiotikų kursą. Nepamirškite po antibiotikų kurso valgyti kuo daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, kad sukurtumėte palankias sąlygas gerosios bakterijos vešėti. Jos atsidėkos Jums padėdamos organizmui atsistatyti.

Sakoma, jog viskas yra vaistas ir viskas yra nuodas. Sužinojome, jog antibiotikai gali išgelbėti gyvybę, bet ir pakenkti organizmui. Geriausiai medikamentus ir jų dozes parenka tik gydytojai, todėl nesulaukiant savo vizito ar neturint laiko apsilankyti pas medikus, nesiimkite savęs gydyti patys ir ypač – antibiotikais. Net gavus antibiotikų receptą, laikykitės vartojimo rekomendacijų ir nekeiskite dozės ar vartojimo dažnio.

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Peržiūros : 15693

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Antibiotikai: kaip vartoti, kad sau nekenktumėte?

Rekomenduojamos prekės

Straipsniai