Patiriate stresą? Išmokite jį sumažinti


Stresas yra kiekvieno žmogaus palydovas. Nepatirti streso – turbūt neįmanoma. Su šiuo jausmu susiduriame darbe, namuose, patekę į sudėtingas ar net pavojingas situacijas ar ieškodami geriausio sprendimo. Tačiau egzistuoja riba, kuomet stresas pradeda kenkti organizmui. Kada ta riba yra peržengiama ir kaip to išvengti?

Stresas – natūralus organizmo atsakas į pokyčius. Stresą gali sukelti nemalonios situacijos, nenumatyti žmonių poelgiai, artėjantys jaudinantys įvykiai ar aplinkos poveikis – pavyzdžiui, klimato pokyčiai. Tačiau ne visas stresas yra blogas: štai trumpalaikis stresas gali padėti apsisaugoti ar išvengti traumų. Svarbiausia užduotis – išvengti ilgalaikio streso, kurio padariniai gali pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai. Kad suprastume, kuo skiriasi trumpalaikis ir ilgalaikis stresas, reiktų išsiaiškinti, kokių rūšių stresas yra.

Stresas skirstomas į tris kategorijas: trumpalaikį, epizodinį-trumpalaikį ir ilgalaikį. Dažniausiai patiriamas trumpalaikis stresas. Jis kasdienis, juntamas iš karto po įvykio, kuris jus sutrikdė ar sudirgino. Pavyzdžiui, atsidūrus automobilių spūstyje, susiginčijus su kitu žmogumi ar viešai kalbant. Taip pat dažnai patiriamas epizodinis-trumpalaikis stresas, kuris pasireiškia prisiėmus per daug atsakomybių, vėluojant atlikti darbus ar artėjant egzaminui. Ilgalaikis (lėtinis, chroninis) stresas yra sunkiausiai atpažįstamas, nes jis jaučiamas nuolat, dėl kokios nors ilgalaikės nemalonios situacijos ar vyksmo, tokio kaip finansiniai sunkumai, nesutarimai šeimoje ar didelis krūvis darbe.

Kaip atpažinti, ar jūs patiriate stresą? Stresas gali pasireikšti skirtingais būdais:

  • fiziniais požymiais (krūtinės ir / ar galvos skausmas, virškinimo problemos ir skrandžio veiklos sutrikimai, nuovargis, raumenų skausmas ir įtampa (ypač – kaklo, nugaros), padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, miego sutrikimai, odos sudirgimas (bėrimas, paraudimas, niežulys ar net egzema));
  • psichiniais ir emociniais požymiais (neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis, nerimas, dirglumas, liūdesys, motyvacijos trūkumas ir kt.);
  • pasikeitusiu elgesiu (alkoholio, narkotinių, tabako vartojimas, mitybos sutrikimai, socialinis atsiribojimas).

Stresas gali paveikti darbo našumą, savijautą, santykius su aplinkiniais. Ilgainiui streso sukeliamas organizmo atsakas gali virsti rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, širdies ligos, diabetas, susilpnėjusi imuninė sistema, sutrikęs virškinimas ir kt. Vis dėl to, nepaisant to, kokio tipo stresą patiriate (trumpalaikį, epizodinį-trumpalaikį ar ilgalaikį), yra būdų, kaip sumažinti streso lygį organizme.

Stresas gali paveikti darbo našumą, savijautą, santykius su aplinkiniais. Ilgainiui streso sukeliamas organizmo atsakas gali virsti rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, širdies ligos, diabetas, susilpnėjusi imuninė sistema, sutrikęs virškinimas ir kt. Vis dėl to, nepaisant to, kokio tipo stresą patiriate (trumpalaikį, epizodinį-trumpalaikį ar ilgalaikį), yra būdų, kaip sumažinti streso lygį organizme.
 
1. Išmėginkite meditaciją
Meditacija ir kvėpavimo pratimai padeda atsitraukti nuo patiriamų emocijų, sumažinti streso ir nerimo lygį organizme. Meditacija normalizuoja širdies ritmą, kraujo spaudimą. Jeigu niekada nesate to darę, internete paieškokite meditacijos pamokėlių ar gidų „Youtube“ platformoje. Jose žingsnis po žingsnio paaiškinama, ką daryti, kaip nusiraminti ir atitolti nuo kasdienių problemų. Meditacijas ar kvėpimo pratimus kartokite reguliariai, geriausia – kasdien, jums patogiu metu (ryte, dieną ar vakare). Skirkite tam tiek laiko, kiek galite – nuo 10 min. iki 1 val. ar daugiau.
 
2. „Atsijunkite“ nuo ryšio priemonių – atsigręžkite į gamtą
Technologijos padeda kasdieniame gyvenime, tačiau drauge neleidžia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo įtempto gyvenimo ritmo. Nuolat matomi neva puikiai gyvenančių žmonių įrašai soc. tinkluose, nepaliaujamai gaunami el. laiškai su užduotimis ar reklamos, mėginančios įpiršti jums nereikalingą daiktą, atitraukia dėmesį nuo savęs. Visos dienos metu reguliariais intervalais atsitraukite nuo visų ryšio priemonių (telefono, kompiuterio, radijo ir kt.) ir bent kelias minutes pakvėpuokite gryname ore. Vakarais skirkite laiko pasivaikščiojimui miške ar parke be žvilgtelėjimų į mobilųjį telefoną.
 
3. Planuokite
Nors tai gali pasirodyti nereikalingas dalykas, tačiau dienos ar savaitės planas leidžia racionaliau susiplanuoti savo laiką, tikslingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir išvengti situacijų, kuomet nepajėgiate įgyvendinti visko vienu metu ar paskutinę akimirką. Planui sudaryti puikiai tiks užrašų knygutė ar išmaniosios programėlės.
 
4. Socialinių ryšių palaikymas

Žmonės – ypač socialios būtybės. Pastovus bendravimas ir sveikų santykių palaikymas su šeima ir draugais leidžia sumažinti streso lygį. Susitikimai ir pokalbiai su artimaisiais teigiamai veikia emocinę sveikatą bei leidžia tapti atsparesniu stresui.
 
5. Sveikame kūne – sveika siela
Savimi būtina rūpintis visapusiškai. Tai reiškia, jog turite skirti laiko ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Aktyvi fizinė veikla padeda kovoti prieš stresą. Jos metu išskiriamas laimės hormonas endorfinas mažina nerimą ir kitas neigiamas emocijas. Kasdien bent pusvalandį skirkite greitam ėjimui, bėgimui, dviračio minimui, plaukimui, šokiams ar kitai fizinei veiklai. Stipriame kūne vietos stresui bus mažiau!
 
6. Papildykite mitybą
Turbūt nereikia nė priminti, jog norint būti sveikam, būtina laikytis subalansuotos ir pilnavertės mitybos principų. Na, o jeigu norite sumažinti streso lygį organizme ir gebėjimą ateityje jį atremti, į kasdienį racioną įtraukite vitaminų ir žolelių.
Vienos tokių – šafranas (daržinis krokas). Tai ne tik vienas brangiausių prieskonių pasaulyje, bet ir naujai atrastas maisto papildų ingredientas, kuris padeda palaikyti normalią emocinę būklę. Dar vienas žinomas prieskonis – ciberžolė, vadinama Indijos auksu. Svarbiausia jos dalis – kurkuminas – padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

Jau nuo seno žinoma ramunėlių galia padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, normalizuoti miego ritmą ir kokybę. Ramunėles galima vartoti arbatų arba aliejaus pavidalu. Eterinis ramunėlių aliejus padeda sumažinti nerimą. Tepkitės juo rankas – tai ne tik padės jūsų emocinei sveikatai, bet ir rankų odai. Kitas gerai mums žinomas augalas yra valerijonas. Vaistinių valerijonų šaknys padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, normalizuoja miego kokybę, mažina psichinius streso simptomus.

Nepamirškite ir vitaminų – B grupės vitaminai, ypač tokie kaip B6 ir B12, padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją ir nervų sistemos veiklą, taip padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Jeigu nuolat jaučiatės pavargę, atlikus kraujo tyrimus galite išsiaiškinti, ar jums netrūksta B grupės vitaminų. Kitas naudingas vitaminas – magnis. Jis taip padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, todėl pasitikrinkite, ar jūsų organizmui netrūksta šio mikroelemento.

Stresas – klastinga ir dažnai nė nejuntama organizmo reakcija. Ilgalaikis stresas ir jo simptomai gali turėti neigiamus padarinius kūnui, todėl svarbu laiku pastebėti padidėjusį streso lygį. Jeigu jus nuolat kamuoja įtampa, nerimas ar depresyvios nuotaikos, nedelsiant kreipkitės į specialistus.

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau

Straipsniai

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionės – puikus būdas pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, spartaus tempo ir streso. Kad kelionė neapkarstų, rekomenduojama visapusiškai pasiruošti: pasidaryti skiepus skrendant į egzotines šalis, įsigyti sveikatos draudimo polisą ir... Susikomplektuoti vaistinėlę! Ga ...

Skaityti daugiau
Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Sodo darbai – puiki aktyvaus laisvalaikio forma, galinti prilygti treniruotei. Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms: reguliari daržininkystė gali padidinti lankstumą, stiprinti sąnarius, gerinti protinę veiklą ar net mažinti širdies ligų riziką. Tačiau sodinimas ...

Skaityti daugiau
Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Vitaminas D – sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso. Liposominis vitaminas D gali būt ...

Skaityti daugiau
Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Pavasaris – tai atsinaujinimo metas. Metas kai imame labiau rūpintis savo vidiniu ir išoriniu grožiu. Šia proga paruošėme Jums kelis grožio ritualų receptus, kuriuos galėsite atlikti namuose. Procedūros ne tik gali padėti susigrąžinti sveiSkaityti daugiau

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau
Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imu ...

Skaityti daugiau
Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Vitaminai, kas tai, kodėj jie tokie mums svarbūs ir kur juos rasti? Turbūt daugelis esate bent kartą gyvenime vartoję vitaminus – profilaktikai ar esant jų trūkumui organizme. Iki 1935-tųjų, kuomet atsirado pirmieji masinės gamybos vitaminai, trūkstant šių svarbių organizmui medžiagų žmonės jausdavo v ...

Skaityti daugiau
Supermaistas – grybai

Supermaistas – grybai

Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą? Šį kartą kviečiame susipažinti su dar mažai žinomais, tačiau sparčiai populiarėjančia ...

Skaityti daugiau
Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginan ...

Skaityti daugiau
Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau
Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Nusprendus vartoti vitaminus vertėtų atidžiau su jais susipažinti ir atkreipti dėmesį į jų vartojimo laiką: kokie vitaminai yra rytiniai, o kokius gerti vakare? Kokios konkrečios vitaminų rūšys yra rekomenduojamos vartoti su maistu, o kokių nevertėtų vartoti pavalgius?
Skaityti daugiau

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau
Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Skaityti daugiau
Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Viso pasaulio virtuvėse populiarus česnakas liaudės medicinoje neretai vadinamas natūraliu antibiotiku ir antioksidantu. Šio prieskoninio augalo vaistinės savybės buvo žinomos nuo seno. Česnaką vartoti ragino ir medicinos tėvu vadinamas Avicena.

Skaityti daugiau
Magiškosios šeivamedžio uogos

Magiškosios šeivamedžio uogos

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Skaityti daugiau