Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

 

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žinoma, istorijoms išnagrinėti plačiau reikia daugiau detalių, tačiau, kaip sako specialistas, galima sureaguoti į aktualiausius aspektus. 

 

Pirmas žingsnis – priimti emocijas

(Eglė, 28 m.) Kartais būna tokių akimirkų, kai tampa labai sunku tiesiog išbūti. Apima prislėgtumo būsena, pradingsta nuotaika, kyla nepaaiškinamas pyktis, kartais net agresija, o paskui atsiranda savigraužos jausmas. Dažnai trūksta energijos, norisi tik gulėti ir nejudėti. Ką man vertėtų daryti, kaip pagerinti savijautą?

Ši situacija sufleruoja, kad labiausiai Eglę neramina staigūs ir skaudūs emocijų pokyčiai. Jie verčia jaustis nesaugiai, mažina pasitikėjimą savimi, savo gebėjimais. Kartu atsirandantis pyktis, agresija, savigrauža jau tampa kaip papildoma problema. Esant tokiai situacijai, pirmas pokyčių etapas – gebėjimas pripažinti tai, kas vyksta. Nors tai priimti gali būti skausminga, svarbu sau pasakyti – šiuo metu kyla nepaaiškinamų ir staigių jausmų, bet tai irgi mano gyvenimo dalis.

Kai žmogus patiria netikėtą jausmų kaitą, nesupranta, kodėl taip vyksta, sako sau: aš neturiu teisės, pagrindo taip jaustis. Tai yra savo reakcijos smerkimas, atmetimas, kuris sukuria papildomų nemalonių jausmų, pyktį ant savęs. Iš kitos pusės, mes visada galime sakyti – jausmas pagrįstas, jis turi turėti pagrindą, kitaip jis nekiltų. Dažnai nežinome to pagrindo, bet jis tikrai yra. Surasti pagrindą gali būti sudėtinga, tačiau jei įmanoma, labai naudinga. Vis dėlto sau priminti, kad yra pagrindas, ir žinoti pagrindą yra du skirtingi dalykai. Skaudus jausmas praneša, kad netenkinamas koks nors svarbus poreikis. Pripažinus jausmą, gali prasidėti nelengvos, bet reikalingos paieškos, kaip tokį poreikį patenkinti. Kitaip sakant, kaip save jautriai aprūpinti.

Žinoma, tokie požymiai leidžia manyti, kad viena iš galimų sunkumų priežasčių – depresija. Jei jie nepraeina po dviejų savaičių, išmintinga kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris padeda nustatyti, ar tai tikrai yra depresija, ar ne, padeda planuoti pagalbą, kurių viena – psichoterapija.

 

Organizmo stebėjimas

(Viktorija, 45 m.) Praeitų metų vasara buvo nuostabi – daug saulės šviesos, veiklos ir susitikimų. Nors, atrodytų, atėjus žiemai niekas per daug nepasikeitė, ėmiau greičiau pavargti, sunkiau rytais keliuosi į darbą, mažiau džiugina įvairūs dalykai. Ar tai sezoninės depresijos požymiai? Ar verta tikėtis, kad savijauta pasikeis?

Jei tokia būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, trukdo atlikti kasdienes užduotis ir gyventi norimą gyvenimą, tai gali būti žiemos depresija. Be jokių abejonių, reikia atkreipti dėmesį ir į tokias aplinkybes kaip apetitas, miego pokyčiai, mintys.

Žinoma, verta tikėtis, kad savijauta pagerės, tačiau tą geriau puoselėti aktyviai. Padedant medikams ir tinkamai įvertinus simptomus, galima imtis priemonių. Depresija efektyviausiai gydoma derinant psichoterapiją su papildomais gydymo būdais. Kaip vienas būdų sumažinti sezoninės depresijos požymius – šviesos terapija, pasivaikščiojimas vos tik prašvitus. Tai padeda sureguliuoti išsiderinusį biologinį laikrodį. Esant tokiai savijautai, ne mažiau svarbiu aspektu tampa ir maistas. Reikia atkreipti dėmesį ir į angliavandenius, vengti daug cukraus turinčių gėrimų, saldumynų. Cukrus sukelia trumpą euforiją, tačiau po to smegenys pasijunta pavargusios, savijauta suprastėja, prasčiau gaminamas serotoninas.

Kai naudingųjų medžiagų nepavyksta gauti su maistu, galima naudoti papildomų augalinių medžiagų, pavyzdžiui, šafraną ar jo pagrindu pagamintus maisto papildus. Vis dėlto papildų vartojimą svarbu derinti su gydytojais, nes jie yra veiksmingi tik vartojant reikiamos koncentracijos, be to, galima sąveika su vartojamais vaistais.

 

Nerimas dėl nerimo

(Tadas, 32 m.) Jau penkerius metus dirbu įmonėje, į kurią patekti buvo mano svajonė. Vis dėlto bėgant laikui tampa ne lengviau, o sunkiau. Po dienos jaučiu stresą, pervargimą, vakarais negaliu užmigti, pabundu anksti. Manau, tokia būsena yra labiau ne dėl didelio darbo krūvio, bet galvojimo, ar tikrai esu savo kelyje. Kaip sumažinti nerimą, nes jis, manau, man jau ima trukdyti gyvenime priimti teisingus sprendimus.

Nerimo valdymas gali būti gana reikli užduotis, nes tai reikalauja įgūdžių ir tam tikro požiūrio į nerimą. Vis dėlto tokio darbo vaisiai tikrai verti visų pastangų.

Kalbėdamas apie kitą požiūrį, turiu omenyje tai, kad prigimtinis bandymas kontroliuoti nerimą ir mintis dažnai yra problemos dalis, o ne sprendimas. Bandymas kontroliuoti darbo krūvį, lūkesčius ir patį nerimą kartais padeda suvaldyti situaciją. Bet panašu, kad Tadas jau bandė būtent tai padaryti. O kai ši strategija yra nesėkminga, ji dažnai kelia papildomą įtampą – t. y. nerimavimas dėl nerimo. Kitaip tariant, bandymas tiesiogiai grumtis su nerimu jį didina, nes taip inicijuojama dar viena kova. Ieškant išeičių, būtų paprasčiau nebesiekti nerimo kontrolės, o stengtis įgyti kitokius santykius su nerimu ir nerimastingomis mintimis. Tie santykiai keičiasi, kai žmogus mokosi atpažinti savo mintis, stebėti jas iš šono ir aiškiai apriboti jų nagrinėjimą, kuris tik didina nerimą be aiškių rezultatų. Tai yra problemų dalis. Analizuodamas, įsigilindamas, žmogus bando išspręsti situaciją, bet realiai jis tik palaiko problemą.

Kartais tokiam požiūrio ir įgūdžių keitimui gali būti svarbu išmokti dėmesingumo technikos, kai žmogus mokosi atsitraukti, lavinti vidinį stebėtoją, paleisti įveliančias minčių pinkles. Tuomet žmogus aprimsta, nes jį mažiau paliečia tos pačios mintys, ir gali lengviau priimti reikalingus gyvenimo sprendimus. Tokiu gyvenimo etapu verta konsultuotis su patikimu išmintingu žmogumi, kuris padeda neužstrigti tarp nerimastingų minčių ir matyti tikras gyvenimo vertybes. 

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau

Straipsniai

Cholesterolis: kas kenkia, o kas padeda?

Cholesterolis: kas kenkia, o kas padeda?

Išgirdus žodį CHOLESTEROLIS, pirmiausiai kyla mintys apie jo mažinimą, riebų, nesveiką maistą ir žalą kraujotakai. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kurios per mažas ar per didelis kiekis gali būti kenksmingas. Taigi kas yra c ...

Skaityti daugiau
Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionės – puikus būdas pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, spartaus tempo ir streso. Kad kelionė neapkarstų, rekomenduojama visapusiškai pasiruošti: pasidaryti skiepus skrendant į egzotines šalis, įsigyti sveikatos draudimo polisą ir... Susikomplektuoti vaistinėlę! Ga ...

Skaityti daugiau
Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Sodo darbai – puiki aktyvaus laisvalaikio forma, galinti prilygti treniruotei. Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms: reguliari daržininkystė gali padidinti lankstumą, stiprinti sąnarius, gerinti protinę veiklą ar net mažinti širdies ligų riziką. Tačiau sodinimas ...

Skaityti daugiau
Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Vitaminas D – sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso. Liposominis vitaminas D gali būt ...

Skaityti daugiau
Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Pavasaris – tai atsinaujinimo metas. Metas kai imame labiau rūpintis savo vidiniu ir išoriniu grožiu. Šia proga paruošėme Jums kelis grožio ritualų receptus, kuriuos galėsite atlikti namuose. Procedūros ne tik gali padėti susigrąžinti sveiSkaityti daugiau

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau
Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imu ...

Skaityti daugiau
Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Vitaminai, kas tai, kodėj jie tokie mums svarbūs ir kur juos rasti? Turbūt daugelis esate bent kartą gyvenime vartoję vitaminus – profilaktikai ar esant jų trūkumui organizme. Iki 1935-tųjų, kuomet atsirado pirmieji masinės gamybos vitaminai, trūkstant šių svarbių organizmui medžiagų žmonės jausdavo v ...

Skaityti daugiau
Supermaistas – grybai

Supermaistas – grybai

Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą? Šį kartą kviečiame susipažinti su dar mažai žinomais, tačiau sparčiai populiarėjančia ...

Skaityti daugiau
Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginan ...

Skaityti daugiau
Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau
Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Nusprendus vartoti vitaminus vertėtų atidžiau su jais susipažinti ir atkreipti dėmesį į jų vartojimo laiką: kokie vitaminai yra rytiniai, o kokius gerti vakare? Kokios konkrečios vitaminų rūšys yra rekomenduojamos vartoti su maistu, o kokių nevertėtų vartoti pavalgius?
Skaityti daugiau

Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Skaityti daugiau
Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Viso pasaulio virtuvėse populiarus česnakas liaudės medicinoje neretai vadinamas natūraliu antibiotiku ir antioksidantu. Šio prieskoninio augalo vaistinės savybės buvo žinomos nuo seno. Česnaką vartoti ragino ir medicinos tėvu vadinamas Avicena.

Skaityti daugiau
Magiškosios šeivamedžio uogos

Magiškosios šeivamedžio uogos

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Skaityti daugiau