Saulės poveikis odai: pigmentinės dėmės

 

Ar ir jums saulės vonios asocijuojasi su atostogomis prie jūros, bronziniu įdegiu ir vitamino D3 gamyba? Mums – tikrai taip! Šį malonumą patiriame retai, vos kelis mėnesius per metus, ir norime to ar ne, vis vieną susiduriame su intensyvesniu nei įprastai saulės poveikiu. Tačiau buvimas saulėje gali turėti neigiamus padarinius. Per didelis saulės kiekis sendina odą, skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, gali sukelti odos vėžį. Ar įmanoma nekenkiant sau mėgautis saulės voniomis? Galima! Išsiaiškinsime kaip.

Saulės žala kūnui

Žalingą saulės poveikį galima skirstyti į trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikes pasekmes yra pajutęs kone kiekvienas žmogus. Lengviausia jų forma yra paraudusi, perštinti, besilupanti oda, kitaip sakant – nudegimas. Sunkesniais atvejais užsibuvimas saulėje gali baigtis pykinimu, galvos skausmu ar net sąmonės netekimu. Šių simptomų kompleksas vadinamas saulės smūgiu.
 
Ilgalaikės pasekmės rimtesnės. Nuo dažno ir didelio buvimo saulėje oda sausėja tiek paviršiuje, tiek gilesniuose audiniuose, spalva tampa netolygi. Oda pradeda senti anksčiau laiko, tampa papilkėjusi ir raukšlėta, randasi pigmentinės dėmės.

Be viso to, žalingas saulės poveikis naikina kolageną ir elastiną. Kolageno paskirtis yra išlaikyti odą tvirtą, o elastino – suteikti elastingumo. Mažėjant šių elementų, oda glemba, atsiranda raukšlės ir raukšlelės.

Vienas dažniausių ir matomiausių odos pokyčių dėl neigiamos saulės žalos yra pigmentinės dėmės. Į pigmentinių dėmių apibrėžtį patenka ne tik mums gerai žinomos rusvos, netaisyklingos formos dėmės, bet ir senatvinės dėmės ar strazdanos.

Pigmentinės dėmės dažniausiai atsiranda ant mažiausiai nuo saulės neapsaugotų vietų – veido, pečių, rankų, krūtinės. Pigmentinės dėmės įprastai „svečiuojasi“ ant raudonplaukių, šviesiaplaukių ir ypač šviesią odą turinčių žmonių kūno.

Kaip atsiranda pigmentinės dėmės? Dažnai ir intensyviai saulei „bučiuojant“ odą, sutrinka pigmentacijos procesas ir tirozinas (amino rūgštis) virsta melaninu. Melanino gamyba gali suintensyvėti ir dėl padidėjusio hormonų kiekio organizme, nėštumo atveju ar turint organizmo veiklos sutrikimų. Tačiau dažniausia pigmentacijos priežastis – UV spinduliai, kuriuos gauname iš saulės.
 
Įprastai senatvinės dėmės pradeda ryškėti nuo maždaug 45 metų amžiaus, tačiau jeigu oda nuo saulės buvo visiškai nesaugoma, senatvinės dėmės gali rastis net ir ypač jauname amžiuje – nuo 30 metų.

Tačiau visa tai, ką aptarėme, yra tik išvaizdos pokyčiai. Saulės poveikis gali sukelti ir ypač sunkių sveikatos problemų, tokių kaip odos vėžys. Tai pati svarbiausia priežastis apsaugoti savo odą nuo neigiamo saulės poveikio. Net dažni saulės nudegimai vaikystėje gali sukelti odos vėžį jau brandžiame amžiuje, po daugybės metų, tad rūpinkitės ne tik savo odos apsauga, bet ir vaikų.

Kaip išvengti neigiamų UV padarinių?

Pirma ir svarbiausia taisyklė, norint apsaugoti odą nuo saulės, yra apsauginis kremas ar purškalas nuo saulės su SPF. Netgi debesuotą dieną veidą ir atviras kūno vietas padenkite priemonėmis su SPF. Geriausias pasirinkimas – SPF30, tačiau turintiems jautrią odą rekomenduojamas SPF50. Karštą dieną apsaugines priemones ant kūno reguliariai paskirstykite kas kelias valandas, nes prakaituojant ar maudantis priemonės poveikis mažėja.

Priemonės su SPF privalomos pavasario ir vasaros metu, tačiau rekomenduojamos ir šaltuoju metų laiku. Nors tuomet UV spinduliuotė mažesnė, bet visiškai neišnyksta ir odą veikia ištisus metus.

Renkantis priemonę nuo neigiamo saulės poveikio, pirmenybę teikite apsaugai nuo UVA ir UVB spindulių. Taip apsisaugosite ne tik nuo odos nudegimų, pigmentinių dėmių atsiradimo, bet ir odos vėžio.

Priemones su SPF naudokite 15–30 min. iki išėjimo į tiesioginius saulės spindulius, o papildomai apsaugai pasirūpinkite lūpų balzamu su SPF.

Intensyviausiu saulės aktyvumo metu, maždaug nuo 10 iki 16 val., venkite ilgo buvimo lauke, tiesioginių saulės spindulių, deginimosi. Kitaip tariant, jeigu jūsų šešėlis trumpesnis už jus – neikite į saulę.

Nesikvėpinkite prieš einant degintis. Cheminės medžiagos, esančios kvepaluose, tualetiniame vandenyje ar kitoje kvapniojoje kosmetikoje, gali agresyviai sureaguoti su saulės spinduliais ir sukelti nudegimus.

Jeigu ilgą laiką ar net visą dieną planuojate praleisti lauke, dėvėkite platų galvos apdangalą, apsaugantį galvą, veidą ir kaklą, bei saulės akinius su 99–100 proc. UV apsauga. Taip ne tik išvengsite nudegimų, bet ir perkaitimo.

Svarbu ir kokius rūbus dėvite. UV spindulius labiausiai absorbuoja (ir kūną apsaugo) šviesūs spalvoti bei juodi rūbai, tačiau su pastaraisiais – karščiausia. Kuo daugiau kūno uždengta, tuo labiau jis apsaugotas nuo saulės spinduliuotės, tad su ilgomis rankovėmis ir kelnėmis oda bus saugesnė. Didesnę apsaugą garantuos ir tam tikros medžiagos – sintetiniai rūbai nuo saulės saugo labiau nei medvilnė ar pusiau sintetiniai audiniai.

Reguliariai vartokite vandenį. Karštą dieną iš žmogaus kūno su prakaitu išsiskiria daug skysčių. Neatstatant balanso, organizmas gali dehidratuoti. Gerkite vandenį ir / arba sportui skirtus gėrimus su elektrolitais. Jie suteiks reikalingų organizmui mineralų.

Sumažinkite saulės padarinius

Saulės padarytą žalą odai galima sumažinti ar net panaikinti. Tam rinkitės kosmetikos priemones su retinoliu (stimuliuoja odos atsinaujinimo procesus, padeda mažinti raukšles ir odos spalvos netolygumus) ir vitaminu C (mažina pigmentines dėmes, šviesina ir skaistina odą). Sumažinti neigiamą saulės poveikį padės ir antioksidaciniai serumai ar priemonės, specialiai sukurtos šviesinti pigmentines dėmes ir apsaugoti odą nuo pakartotinių jų atsiradimų. Viena tokių –  SWISSFORCE® serumas „Age spot & Skin brightening serum“.
 
Atminkite, jog saulės poveikis ypač klastingas. Trumpalaikės pasekmės juntamos iš karto ir greitai praeina, tačiau ilgalaikės – itin rimtos ir kenksmingos sveikatai. Rekomenduojame savo oda rūpintis visus metus, o ne tik per atostogas ar išvykas į gamtą!

 

 

Straipsniai

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionės – puikus būdas pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, spartaus tempo ir streso. Kad kelionė neapkarstų, rekomenduojama visapusiškai pasiruošti: pasidaryti skiepus skrendant į egzotines šalis, įsigyti sveikatos draudimo polisą ir... Susikomplektuoti vaistinėlę! Ga ...

Skaityti daugiau
Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Sodo darbai – puiki aktyvaus laisvalaikio forma, galinti prilygti treniruotei. Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms: reguliari daržininkystė gali padidinti lankstumą, stiprinti sąnarius, gerinti protinę veiklą ar net mažinti širdies ligų riziką. Tačiau sodinimas ...

Skaityti daugiau
Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Vitaminas D – sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso. Liposominis vitaminas D gali būt ...

Skaityti daugiau
Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Pavasaris – tai atsinaujinimo metas. Metas kai imame labiau rūpintis savo vidiniu ir išoriniu grožiu. Šia proga paruošėme Jums kelis grožio ritualų receptus, kuriuos galėsite atlikti namuose. Procedūros ne tik gali padėti susigrąžinti sveiSkaityti daugiau

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau
Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imu ...

Skaityti daugiau
Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Vitaminai, kas tai, kodėj jie tokie mums svarbūs ir kur juos rasti? Turbūt daugelis esate bent kartą gyvenime vartoję vitaminus – profilaktikai ar esant jų trūkumui organizme. Iki 1935-tųjų, kuomet atsirado pirmieji masinės gamybos vitaminai, trūkstant šių svarbių organizmui medžiagų žmonės jausdavo v ...

Skaityti daugiau
Supermaistas – grybai

Supermaistas – grybai

Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą? Šį kartą kviečiame susipažinti su dar mažai žinomais, tačiau sparčiai populiarėjančia ...

Skaityti daugiau
Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginan ...

Skaityti daugiau
Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau
Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Nusprendus vartoti vitaminus vertėtų atidžiau su jais susipažinti ir atkreipti dėmesį į jų vartojimo laiką: kokie vitaminai yra rytiniai, o kokius gerti vakare? Kokios konkrečios vitaminų rūšys yra rekomenduojamos vartoti su maistu, o kokių nevertėtų vartoti pavalgius?
Skaityti daugiau

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau
Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Skaityti daugiau
Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Viso pasaulio virtuvėse populiarus česnakas liaudės medicinoje neretai vadinamas natūraliu antibiotiku ir antioksidantu. Šio prieskoninio augalo vaistinės savybės buvo žinomos nuo seno. Česnaką vartoti ragino ir medicinos tėvu vadinamas Avicena.

Skaityti daugiau
Magiškosios šeivamedžio uogos

Magiškosios šeivamedžio uogos

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Skaityti daugiau