Tamsiojo sezono depresija: kaip ištrūkti iš savigraužos rato?

 

Vis tamsėjančios dienos ir atvėsęs oras daugeliui kelia ne pačias geriausias emocijas. Didesnis nuovargis, nuotaikų svyravimai, sunkus kėlimasis rytais – požymiai, kad su rudens permainomis atėjo ir sezoninė depresija. Kas šiuo laikotarpiu vyksta su mūsų organizmu, kokius dar įspėjamuosius ženklus jis mums siunčia ir kas gali padėti sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, pasakoja psichiatras psichoterapeutas Janas Hilbigas.
 
Organizmas siunčia signalus


Pasak specialisto, kalbant apie sezoninę depresiją, dauguma jos simptomų sutampa su klasikinės depresijos požymiais. Žmonės pajaučia, kad jų nuotaika ima svyruoti, jie jaučiasi dirglesni, negali pailsėti. Sezoninės, vadinamosios atipinės, depresijos ypatumas yra tai, kad išauga apetitas, konkrečiai angliavandenių poreikis (staigus noras valgyti saldumynų), padidėja svoris, visą dieną kamuoja nuovargis.
Vienas pagrindinių požymių, kad aplankė depresija, – sumažėjęs gebėjimas pajausti malonumą, mėgautis. Žmogus praranda ūpą kuo nors užsiimti, save smerkia ir kaltina, krenta savivertės jausmas. Pasitaiko atvejų, kai visi šie jausmai susipina su neramumu – žmogui kyla įtampa, sunku susikaupti.
„Dienoms intensyviai trumpėjant ir vėstant, mes daugiau laiko praleidžiame viduje, patalpose. Tuomet kyla didesnė pagunda ilgiau pabūti prie televizoriaus, panaršyti internete. Tai savaime nėra blogai, bet per tas veiklas kenčia tos, kurios mums yra prasmingesnės: bendravimas, judėjimas, ėjimas į teatrą, muziejus. Tokiu būdu susidaro mechanizmas, kuris blogina savijautą, nes laikas prabėga, bet atsiranda pojūtis, kad jį praleidai neprasmingai“, – sako psichiatras psichoterapeutas.
 

Kaip sau padėti?


Kaip pasakoja J. Hilbigas, pajutus, kad gyvenimas nebeteka tinkama vaga, pirmiausia reikia apibrėžti, kas tiksliai žmogui yra, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti prasta savijauta, ar tai susiję su kitų organų ar hormonų sistemos ligomis. Su medikų pagalba tinkamai įvertinus simptomus, galima imtis priemonių, kurios padeda sugrįžti į įprastą ritmą. Kaip vienas iš efektyvių būdų sumažinti sezoninės depresijos požymius – šviesos terapija. Be to, labai naudingas maždaug 30 minučių rytinis pasivaikščiojimas gamtoje vos tik prašvitus. Tai padeda sureguliuoti tokios depresijos metu išsiderinusį biologinį laikrodį.
„Patvirtinta, kad buvimas lauke apskritai yra labai gera priemonė savijautai gerinti, ypač jei tai derinama su judėjimu. Bent 4 kartai per savaitę sporto, išskiriant ištvermės pratimus, naudingi ne tik mūsų fizinei, bet ir emocinei savijautai. Efektas apie pusvalandį atliekant pratimus, kai pulsas pasiekia apie 120 ir žmogus ima prakaituoti, prilyginamas antidepresantų poveikiui“, – pabrėžia J. Hilbigas.
Siekiant susidoroti su depresija, ne mažiau svarbiu aspektu tampa ir maistas. Specialistas išskiria Viduržemio jūros mitybą, kurią sudaro daug skaidulų turintys produktai, daržovės, vaisiai, ekologiška paukštiena, žuvis ir jūrų gerybės. Svarbu atkreipti dėmesį ir į angliavandenius, vengti daug cukraus turinčių gėrimų, saldumynų. Cukrus sukelia trumpą euforiją, tačiau po to smegenys pasijunta pavargusios, blogėja savijauta.
Kai naudingųjų medžiagų nepavyksta gauti su maistu, galima naudoti papildomų augalinių medžiagų. Pavyzdžiui, šafraną, kuris pasitelkiamas ne tik gaminant maistą, bet ir medicinoje. Apie jo naudą žinoma jau nuo seno – žmonės, kovodami su neigiamomis emocijomis, norėdami pagerinti miegą, sumažinti nuotaikų kaitą, ne tik aukodavo jį dievams ar maudydavosi šafrano voniose, bet ir gerdavo iš jo pagamintą arbatą.


Svarbu neignoruoti problemos

 
Kalbėdamas apie rudens depresiją, psichiatras psichoterapeutas pabrėžia, kad tai yra susirgimas, kuris vyksta epizodais. Negydomas vidutiniškai toks depresijos epizodas užtrunka nuo pusmečio iki metų. Apie pusė persirgusių žmonių patiria ir daugiau depresijos epizodų. Kaip sako specialistas, svarbiausia laiku suprasti, kad šiame gyvenimo etape reikalinga papildoma pagalba, taip pat apsidairyti aplink – galbūt šalia esančiam artimajam jos reikia dar labiau.
„Depresijos klastingumas – tai ydingo rato dėsningumas. Kai žmogus negauna pagalbos, depresija pradeda blogėti, tęsiasi ilgiau ar kartojasi. Kartais pagrindinė problema yra ne ta, kad nežinome, kaip padėti, bet kad sergantiems žmonėms nepavyksta gauti pagalbos reikiamu metu, – sako J. Hilbigas. – Pajautę, kad ir šeimos narys paniro į depresiją, labai dažnai norime padėti, tačiau ne visada lengva tai padaryti. To priežastis – pirmiausia žmogui turi ateiti priėmimas ir supratimas, kad tai yra liga.“
Anot J. Hilbigo, paprastas raginimas artimajam ieškoti pagalbos gali sukelti susipriešinimą su tuo žmogumi. Reaguojant į tokį priešiškumą, svarbu pasakyti: „Aš žinau, kad tu kenti, matau, kad tau sunku priimti pagalbą, sunku žengti pirmą žingsnį.“ Jei žmogaus elgesys ir emocinė būsena itin pasikeitusi, svarbu į tai atkreipti dėmesį, nesmerkti ir pasistengti būti šalia ir palaikyti.

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginan ...

Skaityti daugiau

Straipsniai

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionės – puikus būdas pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, spartaus tempo ir streso. Kad kelionė neapkarstų, rekomenduojama visapusiškai pasiruošti: pasidaryti skiepus skrendant į egzotines šalis, įsigyti sveikatos draudimo polisą ir... Susikomplektuoti vaistinėlę! Ga ...

Skaityti daugiau
Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Sodo darbai – puiki aktyvaus laisvalaikio forma, galinti prilygti treniruotei. Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms: reguliari daržininkystė gali padidinti lankstumą, stiprinti sąnarius, gerinti protinę veiklą ar net mažinti širdies ligų riziką. Tačiau sodinimas ...

Skaityti daugiau
Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Vitaminas D – sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso. Liposominis vitaminas D gali būt ...

Skaityti daugiau
Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Pavasaris – tai atsinaujinimo metas. Metas kai imame labiau rūpintis savo vidiniu ir išoriniu grožiu. Šia proga paruošėme Jums kelis grožio ritualų receptus, kuriuos galėsite atlikti namuose. Procedūros ne tik gali padėti susigrąžinti sveiSkaityti daugiau

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau
Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imu ...

Skaityti daugiau
Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Vitaminai, kas tai, kodėj jie tokie mums svarbūs ir kur juos rasti? Turbūt daugelis esate bent kartą gyvenime vartoję vitaminus – profilaktikai ar esant jų trūkumui organizme. Iki 1935-tųjų, kuomet atsirado pirmieji masinės gamybos vitaminai, trūkstant šių svarbių organizmui medžiagų žmonės jausdavo v ...

Skaityti daugiau
Supermaistas – grybai

Supermaistas – grybai

Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą? Šį kartą kviečiame susipažinti su dar mažai žinomais, tačiau sparčiai populiarėjančia ...

Skaityti daugiau
Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginan ...

Skaityti daugiau
Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau
Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Nusprendus vartoti vitaminus vertėtų atidžiau su jais susipažinti ir atkreipti dėmesį į jų vartojimo laiką: kokie vitaminai yra rytiniai, o kokius gerti vakare? Kokios konkrečios vitaminų rūšys yra rekomenduojamos vartoti su maistu, o kokių nevertėtų vartoti pavalgius?
Skaityti daugiau

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau
Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Skaityti daugiau
Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Viso pasaulio virtuvėse populiarus česnakas liaudės medicinoje neretai vadinamas natūraliu antibiotiku ir antioksidantu. Šio prieskoninio augalo vaistinės savybės buvo žinomos nuo seno. Česnaką vartoti ragino ir medicinos tėvu vadinamas Avicena.

Skaityti daugiau
Magiškosios šeivamedžio uogos

Magiškosios šeivamedžio uogos

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Skaityti daugiau