Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

 

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginantis mus nuo kenkėjų?

Visų pirma, imuninė sistema yra visame žmogaus organizme. Imunitetas – tai apsauga nuo įvairių virusų, bakterijų, infekcijų, svetimkūnių ir kitokių kenksmingų išorinių organizmų. Įsivaizdavimui, galima pasakyti, jog imuninę sistemą sudaro „gerosios“ ląstelės, kurios organizme aptinka „priešą“ ir jį eliminuoja.

Imunitetui labai svarbūs limfmazgiai ir blužnis – šios organizmo dalys į infekcijas reaguoja pirmiausiai. Ne ką mažiau reikšmingi ir leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai, kurie taip pat yra imuniteto dalis ir kovoja su svetimomis medžiagomis, patekusiomis į organizmą. Baltieji kraujo kūneliai skirstomi į kelis tipus: neutrofilai (mikrofagocitai), kurie naikina mikrobus; makrofagai (makrofagocitai), kurie naikina patogenus (ligos sukėlėjus); ir limfocitai, iš kurių B limfocitai gamina antikūnius, o T limfocitai padeda gentainiams B.

Imuniteto „darbą“ galime jausti, pavyzdžiui, susirgus peršalimu: sloguojant su gleivėmis iš organizmo šalinamas ligos sukėlėjas, pakilus temperatūrai organizmas paverčiamas per karšta buveine virusui, o bloga savijauta tėra imuninių ląstelių kovos su blogosiomis ląstelėmis šalutinis poveikis.
    
Ar esate girdėję, jog žmogaus raumenys turi atmintį? Atmintį turi ir imunitetas – jis pamena pasikartojančius kenkėjus ir apsaugo organizmą nuo ligos. Tokiu principu pagrįsti ir skiepai. Kaip tai veikia? Vienos ląstelės suranda virusą ir jį naikina, taip stabdydamos viruso ląstelių dauginimąsi, o kitos ląstelės gamina to viruso antikūnius ir juos per kraują išnešioja po visą organizmą. Tai –  natūraliai įgytas imunitetas. Dirbtinai įgytas imunitetas yra vakcinos: pasiskiepijus prasideda antikūnų gamyba, susiformuoja imunitetas tam tikram virusui ir organizmas „išmokta“ su juo kovoti.

Imunitetas yra įgimtas ir formuojasi nuo pat vaisiaus atsiradimo iki maždaug 6 metų, todėl būtent iki šio amžiaus atliekami pagrindiniai skiepai. Drauge tai jautriausias periodas, nes kenksminga aplinkos įtaka gali suformuoti silpną imuninę sistemą.

Kas signalizuoja apie silpną imunitetą? Silpnu laikomas toks imunitetas, kuris dažnai nepajėgia atremti net ir paprasčiausių ligų: herpės virusų, peršalimo (daugiau nei 4–5 kartus per metus), alergijų, odos ir gleivinės infekcijų. Nusilpusį imunitetą taip pat išduoda nuolatinis nuovargis, apatija, silpnumas.

Jeigu jūsų imuninė sistema yra silpna ar nusilpusi, ją galima stiprinti natūraliais būdais. Geriausi imuniteto draugai – vitaminai C ir D. Svarbu žinoti, kad vitamino C atsargos nėra kaupiamos organizme, todėl kiekvieną dieną reikia suvartoti rekomenduojamą jo kiekį. Na, o vitamino D dažniausiai trūksta mažai saulės matantiems šiauriečiams, todėl jo kiekį sekti galima atliekant tyrimus.

Norint, kad netruktų vitamino C, į dienos racioną reiktų įtraukti juoduosius serbentus, citrinas, apelsinus, saldžiąsias raudonąsias paprikas, kivius, brokolius, briuselinius kopūstus ir kt. Jeigu didžiąją dienos dalį praleidžiate patalpose ir nebūnate saulės šviesoje, vitamino D galite gauti iš lašišų, silkių, sardinių, konservuoto tuno ir kitokių žuvų.

Neretai pamirštama ir gerųjų bakterijų nauda. Žarnyne yra daugiau nei pusė imuninių ląstelių, todėl sveika ir pilnavertė mityba leis gerosioms bakterijoms būti gyvybingoms ir pajėgioms atremti išorės priešų atakas.

Tiesa, norint, kad imuninė sistema būtų stipri, neužtenka tik sveikos ir pilnavertės mitybos. Didelę įtaką imunitetui daro netinkamas miego rėžimas, stresas, neigiamos emocijos, nuovargis, per didelis darbo ir sporto krūvis. Tad stenkitės kuo daugiau laiko leisti lauke, būti fiziškai aktyvūs, vengti streso, miegoti 6–8 val., reguliariai vėdinti patalpas. Nepamirškite, jog imunitetą slopina žalingi įpročiai, dažnas antibiotikų vartojimas, didelis cukraus ir angliavandenių kiekis maiste.