Supermaistas – grybai

 

Kokios asociacijos jums kyla išgirdus žodį grybai? Grybai – dar gana mažai ištirta gyvybės forma, esanti nei augalas, nei gyvūnas, tačiau turinti abiejų rūšių savybių. Tai iš dalies nepastebima, tačiau glaudžiai mus supanti ekosistemos dalis. Geriau pagalvojus, grybų rasime kone visur: valgomieji grybai užkariavo kulinariją, o jų atsargos ruošiamos metams į priekį; grybai gali būti parazitiniai – apsigyventi namuose pelėsio pavidalu ar tapti nagų susirgimu; grybai gali sukelti haliucinacijas – tokius vartojo Centrinės Amerikos, Meksikos, Indijos ir kitų tautų gentys; na ir galop – grybų pritaikymas medicinoje (Penicillium), gelbėjantis milijonus gyvybių.

Grybai lietuviams turbūt labiausiai siejasi su grybavimo sezonu, patiekalais, konservavimu. Tačiau iš vakarų po truputį plūsta Rytų tradicijų mada – sveikatinimasis pagal ajurvedą, meditacija rytais, mityba, į kurią įtraukiamas supermaistas. Vienas tokių – Rytuose plačiai vartojami grybai. Jie pateikiami pačiomis įvairiomis formomis: milteliais gardinami patiekalai, džiovinti dedami į kokteilius ar arbatas, susmulkinti dozuojami kapsulėse, vartojami ekstrakto ir tinktūros forma.

Grybai – tikri kovotojai. Jie gyvena konkurencingoje aplinkoje, todėl turi nuolat kautis su kitais grybais, kurie naudojasi tais pačiais mitybos šaltiniais, bei atremti kenkėjų, parazitų ir bakterijų atakas. Kai kurie grybai, kaip ir gyvūnai ar paukščiai, netgi naudoja toksinus, kad apsisaugotų nuo priešų. Kad išliktų pavojingoje aplinkoje ir gebėtų kovoti su bakterijomis, grybuose gausu baltymų ir kitų maistingųjų medžiagų, todėl neretai yra tokie naudingi žmonėms.

Žinoma, retos grybų rūšys turi stulbinančių medicininių savybių. Tačiau ne vienas jų gali būti įtrauktas į supermaisto sąrašą. Pradėkime nuo to, kas yra supermaistas – tai maisto produktai, išsiskiriantys dideliu maistingumu ir nauda organizmui. Supermaisto sąraše galima išvysti goji (kininių ožerškių) uogas, linų sėmenis, ispaninių šalavijų sėklas (chia), kanapių sėklas ir kt. O kokias grybų rūšis galima priskirti  į supermaisto kategoriją?

Ar girdėjote apie reishi – tikrinį blizgutį? Tai grybas, kuris Tolimųjų Rytų kraštuose buvo žinomas ir naudojamas ajurvedoje prieš daugiau nei 2000 metų. Natūraliomis sąlygomis reishi auga Kinijos, Japonijos ir Korėjos kalnų miškuose, tačiau randami ir pas mus. Šie grybai Lietuvoje saugomi, tad yra įtraukti į Raudonąją knygą.

Reishi auga ant medžių kamienų ir yra karstelėjusio skonio, todėl priskiriami prie nevalgomų grybų. Kaip bebūtų, jie turi daug naudingųjų savybių, todėl iš jų gaminami maisto papildai kapsulių ir arbatos forma. Tikriniuose blizgučiuose mums aktualiausi polisacharidai, ypač beta gliukanai, kurie padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Dar vienas supergrybas – valgomasis dantenis, arba šitakė (Shiitake). Valgomasis dantenis populiarus visame pasaulyje. Šie grybai išsiskiria vitamino D2 ir B grupės vitaminų gausa. Dėl savo universalaus skonio, šitakės jau šimtus metų mėgstamos Azijos virtuvėje ir ajurvedoje. Kaip ir reishi, auga ant medžių.

Naudingi organizmui grybai gali būti net ir parazitiniai. Vieni tokių –  kininis kordicepsas (Cordyceps), mintantis vabzdžiais. Šio grybo sporos, patekusios ant vabzdžio ar jo lervos, ne tik maitinasi jo syvais, bet ir paveikia smegenis bei priverčia jį iškilti į žemės paviršių. Tuomet grybas patenka į tinkamą augti vietą, o vabzdys miršta, taip suteikdamas sąlygas grybui mėtyti savo sporas. Kininis kordicepsas randamas Himalajų kalnuose, 3–5 km aukštyje, ir labiausiai vertinamas Kinijos ir Tibeto medicinoje dėl savo teigiamos įtakos imuninei sistemai. Taip pat tai itin brangūs grybai: 10 g kininio kordicepso kainuoja apie 700 dolerių – brangiau nei tiek pat aukso! Tiesa, maisto papildams gaminti naudojami ant augalinio substrato (o ne vabzdžių) auginami kininiai kordicepsai, tokiu būdu išauginant didesnį vaisiakūnį, o natūralioje aplinkoje augantys kordicepsai sparčiai nyksta dėl besikeičiančių oro sąlygų ir žmogaus įsikišimo.


Dar vienas retas, bet ir Lietuvoje aptinkamas supergrybas – kuokštinė grifolė (Maitake). Į Raudonąją knygą įrašytas valgomasis grybas, vadinamas šokančiu grybu, gausiai auga Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje. Kuokštinė grifolė, arba kuokštinis sėdis, išsiskiria didele polisacharidų, ypač beta gliukanų, koncentracija.

Ir pabaigai, vieni gurmaniškiausių grybų (beje, taip pat auginamų ir Lietuvoje!) – gluosniniai kreivabudžiai (Oyster mushroom). Oyster mushroom (verčiant pažodžiui – austrių grybai) neretai pakeičia mėsą vegetariškuose patiekaluose, be to, primena austres savo skoniu bei kvapu. Šie grybai turi didelį ergotioneino, arba natūralaus antioksidanto, kiekį, todėl yra ne tik skanūs, bet ir naudingi.


Taigi grybų karalystė – milžiniška ir slepianti daug turtų. Populiarėjančios Rytų tradicijos leidžia vis labiau paįvairinti racioną, o drauge – išbandyti dar neragautus ir, svarbiausia, naudingus organizmui skonius. Jeigu Jūsų akis parduotuvėje ar kavinėje užklius už kurio nors čia išvardinti grybo, nepraleiskite progos išmėginti šio vitaminų ir mineralų grynuolio.