Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Uogos renkamos vėlyvą rudenį arba pavasarį, mat puikiai išsilaiko po sniegu per visą žiemą. Kartais šios uogos vadinamos Šiaurės citrinomis, mat jose gausu citrinų rūgšties.

Nustatyta, kad spanguolės neleidžia daugintis bakterijoms , padeda išvengti šlapimo takų infekcijų. Spanguolės pasižymi antiokcidacinėmis savybėmis, gali užkirsti kelią širdies ligoms ir net onkologiniams susirgimams.  Uogose gausu antioksidantų, saugančių ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

Spanguolės taip pat turtingos medžiagų, stabdančių dantenų ligas. Burnos ertmėje plinta mikroorganizmai, galintys sukelti dantenų uždegimą ir lemti periodontitą.  Spanguolės trukdo plisti bakterijoms burnos ertmėje.

Spanguolės nuo seno naudojamos žaizdų, viduriavimo, diabeto, virškinimo sutrikimų, šlapimo ir kepenų ligų gydymui. Spanguolėje esanti benzoinė rūgštis žmogaus organizme mažina rūgimo, puvimo procesus, naikina įvairius mikrobus.

Šiose uogose priskaičiuojami 25 cheminiai elementai – kalio, kalcio, cinko, vario, geležies, aliuminio, boro, mangano ir kt. Spanguolėse yra organinių rūgščių, fruktozės, gliukozės, vitaminų P, B1, B2, B6, C ir PP. 

Spanguolių uogos ir jų sultys malšina troškulį, tonizuoja, didina darbingumą, gerina apetitą, tinka vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir karščiuojant, nuo jose esančių organinių junginių pagerėja kraujotaka, širdies, kepenų darbas.

Leave a Comment

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.