Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis ir kada reikia kreiptis į gydytojus.

Kalbant apie geležį, dažnai girdimos sąvokos hemoglobinas, geležis ir feritinas. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis, nudažanti kraują raudona spalva, o geležis – hemoglobino sudedamoji dalis. Kad organizmas būtų aprūpintas deguonimi, eritrocitai jį nešioja po visą kūną, o tam užtikrinti reikalingas pakankamas hemoglobino ir geležies kiekis. Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas bendruoju kraujo tyrimu, o jo trūkumas parodo ir geležies stoką. Ne ką mažiau svarbus ir feritinas – geležies atsargos, kaupiamos kepenyse. Tai lyg rezervuaras, naudojamas organizme, pritrūkus geležies. Atskiru tyrimu galima sužinoti, kokia yra feritino atsargų padėtis. Geležis ir jo atsargos padeda palaikyti normalų eritrocitų ir hemoglobino susidarymą, deguonies pernešimą, energijos apytaką ir imuninės sistemos veiklą. Kitaip sakant, tai leidžia organizmui kvėpuoti, o trūkstant deguonies – stringa ir kitos organizmo funkcijos. 

Geležies trūkumas iš karto nepastebimas, todėl į specialistus būtina kreiptis, jeigu vargina silpnumas, sumažėjęs apetitas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, dėmesio sutrikimas, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, nuovargis, vangumas, apatija. Šie simptomai gali atrodyti kaip paprasčiausias pervargimas, tačiau net jeigu gerai pailsėjus jus ir toliau kamuoja minėti požymiai, nenumokite į tai ranka.

Kam ir kodėl dažniausiai trūksta geležies? Geležis yra sunkiai pasisavinamas mikroelementas, todėl itin svarbi visavertė mityba. Geležies stoka gali atsirasti ir dėl gausių menstruacijų, nėštumo ar kūdikio maitinimo metu, kuomet nespėjama patenkinti geležies poreikio, intensyviai sportuojant, kuomet organizmas daugiau išnaudoja geležies nei jos gauna, vaikystėje – dėl spartaus augimo ar netinkamos mitybos. Kitos galimos priežastys – lėtinis kraujavimas, virškinamojo trakto sutrikimai ir kt.

Pagrindinis geležies šaltinis – maistas, todėl labai reikšminga visavertė mityba. Daugiausiai geležies gauname iš raudonos mėsos, vištienos, žuvies, grikių, lęšių, avinžirnių, brokolių, špinatų, petražolių, burokėlių, granatų vaisių. Geležies gausu ir daugelyje kitų produktų, todėl į mitybą įtraukiant visą tinkamą maistą, idėjų patiekalams tikrai nepritrūks. Nedidelė geležies stoka atstatoma su tinkama mityba ir (arba) maisto papildais. Didelis geležies trūkumas gydomas vaistais, tačiau juos jums gali paskirti tik gydytojas, atlikęs kraujo tyrimus.

Jau buvo minėta, jog organizmas sunkiai pasisavina geležį. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, padėkite savo organizmui pasiimti visą naudą iš maisto. Vartokite daugiau produktų, turinčių vitamino C, pavyzdžiui, saldžiąsias paprikas, juoduosius serbentus, kivius, apelsinus, citrinas ir pan. Beje, geležį įsisavinti trukdo kava, pieno gaminiai, juodoji ir žalioji arbatos, alkoholis, daug kalcio turintis maistas. Tad valgant geležies gausų maistą, jos įsisavinimą blokuojančius produktus atidėkite vėlesniam laikui.

Ir pabaigai. Nuoširdžiai patariame savo sveikata rūpintis nuolatos – visavertis maistas ir aktyvus gyvenimo būdas yra geriausia prevencija visoms ligoms. O jeigu vis dėl to pajutote geležies trūkumo simptomus, nedelsiant kreipkitės į gydytojus.