Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

 

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imuninės sistemos dalis. Nagrinėjant žarnyno mikrofloros temą, dažnai matomi ir keli terminai: probiotikai, sporabiotikai bei prebiotikai – išsiaiškinkime, kas tai yra.

Kas yra žarnyno mikroflora?

Kaip jau buvo minėta, žmogaus žarnyne gyvena milijardai bakterijų, kurių visuma sudaro mikroflorą. Bakterijų organizme yra daugiau nei ląstelių ir jos saugo net šimtą kartų daugiau genetinės informacijos nei ląstelės. Žarnyno mikroflora yra tokia svarbi organizmo dalis, jog neretai vadinama atskiru žmogaus organu.

Mikrofloros sudėtis priklauso nuo to, kur žmogus gyvena, ką valgo, ar yra fiziškai aktyvus. Daugiausiai bakterijų aptinkama storajame žarnyne, stemplėje ir burnoje. Jos skirstomos į gerąsias ir blogąsias. Gerosios bakterijos nesukelia ligų, bet atvirkščiai – minta arba skaido nesuvirškintais maisto likučiais, saugo žarnyną nuo blogųjų bakterijų, sintetina vitaminus ir t. t. Blogosios bakterijos maitinasi žmogaus audiniais, taip kenkdamos organizmui.

Be gerųjų ir blogųjų bakterijų kiekvieno žmogaus žarnyne yra tik jo mikrofloroje gyvenančių unikalių bakterijų, neaptinkamų niekur kitur. Tad kiekvieno žmogaus mikroflora yra tarsi piršto antspaudas – unikali ir nepakartojama.

Siekiant, kad žarnyno mikroflora tinkamai atliktų savo darbą, būtina užtikrinti įvairią ir subalansuotą mitybą. Profilaktiškai ar norint atstatyti bakterijų pusiausvyrą žarnyne, gerųjų bakterijų galima vartoti maisto papildų pavidalu.

Kas yra probiotikai?

Probiotikai (probiotics) yra gyvi organizmai, vadinami gerosiomis bakterijomis. Probiotikais laikomos bifidobakterijos, laktobakterijos, propionobakterijos ir kt. bakterijos, aptinkamos žmogaus žarnyne. Šie mikroorganizmai yra naudingi žarnynui ir kovoja su kenkėjais. Natūraliai probiotikų gauti galima iš  raugintų daržovių, kefyro, varškės, pieno ir kitų panašių natūralių produktų, tačiau stenkitės rinktis ne saldintus.



Kadangi probiotikai yra gyvi organizmai, tai viena jautriausių maisto papildų rūšių ir yra veiksmingi, tik jei žarnyną pasiekia gyvi. Kaip žinia, daugelis bakterijų itin jautrios temperatūrai ir probiotikai – ne išimtis. Optimali temperatūra probiotikams laikyti yra nuo +1 iki +20 °C. Tiesa, tai nereiškia, jog patekę į aukštesnę temperatūrą probiotikai iš karto žus. Būdami rekomenduojamoje temperatūroje jie ilgiau išliks gyvybingi ir efektyvūs. Probiotikai taip pat „nemėgsta“ saulės spindulių ir deguonies. Kad išliktų veiksmingiausi, patartina juos laikyti šaldytuve, originalioje pakuotėje (tik neužšaldykite!).

Kontroliuoti tinkamą probiotikų laikymą namuose nėra sudėtinga. Daugiau klausimų kelia jų transportavimas ir laikymas pardavimų vietose. Kelionė saulės įkaitiname sunkvežimyje ar ilgas stovėjimas vaistinės lentynoje gali pakenkti maisto papildams, todėl, jeigu yra galimybė, pasidomėkite, kaip probiotikai buvo laikomi ir gabenami.

Kas yra sporabiotikai?

Sporabiotikai (sporebiotics), kaip ir probiotikai, yra gerosios bakterijos, bet kilusios iš kitos šeimos – Bacillus. Šiai šeimai priklauso Bacillus Coagulans, Bacillus Subtilis, Bacillus Licheniformis, Bacillus Indicus ir Bacillus Clausii gerosios bakterijos. Jos turi unikalią savybę – patekusios į nepalankią aplinką (pavyzdžiui, rūgštį, druskas), užsidaro sporoje, t. y. pasidengia natūraliu apvalkalu ir tarsi apsiginklavusios šarvais apsaugo bakterijų branduolius nuo neigiamo aplinkos poveikio, o pasiekusios maistingą aplinką – vėl atsidaro. Dėl šios savybės kilo pavadinimas sporabiotikai (sporebiotics): spore + biotics – probiotikai, formuojantys sporas.

Sporabiotikai atsparūs ne tik druskoms ar rūgštims, bet ir aukštai temperatūrai, UV spinduliams. Savybė sudaryti sporas leidžia Bacillus šeimos bakterijoms sveikoms „nukeliauti“ per visą virškinimo sistemą iki pat galutinio tikslo – žarnyno.

Sporabiotikų galima rasti maiste, pavyzdžiui, japonų tradiciniame patiekale „Natto“. Tai fermentuotas patiekalas iš sojos pupelių „natto“, kuris, tikėkimės, ateityje pasieks ir mūsų virtuves.



Maisto papildus su sporabiotikais ir probiotikais rekomenduojama gerti vartojant antiniotikus (bent po 2–3 val.) ir po jų kurso, esant disbakteriozei (kai blogųjų bakterijų kiekis viršija gerųjų) ar profilaktiškai.

Kaip teisingai vartoti antibiotikus skaytikite straipsnyje „Antibiotikai: kaip vartoti, kad sau nekenktumėte?“


Kas yra prebiotikai?

Prebiotikai yra nevirškinami angliavandeniai, kurie maitina gerąsias bakterijas, gyvenančias mūsų organizme. Kitaip tariant, šis gerųjų bakterijų maistas padeda joms greičiau prisitaikyti organizme, klestėti ir neleisti išsikeroti blogosioms bakterijoms. Prebiotikų galime gauti ir su kai kuriais maisto produktais: bananais, šparagais, smidrais ar česnakais.

Pirmą kartą prebiotikų sąvoka buvo paminėta Gibsono ir Roberfroido mokslinėje publikacijoje 1995 metais, o vėl peržiūrėta ir atnaujinta 2016 metais. Tai ne tik naujas terminas, bet ir jaunas atradimas, plačiai mokslininkų nagrinėjamas iki pat dabar.