Daugiau nei pusė rūkančiųjų norėtų atsisakyti šios priklausomybės

 

Daugiau nei pusė rūkančiųjų (59%) norėtų mesti rūkyti, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau dažniausiai žmonės įvardija, jog jiems tai padaryti trukdo susiformavę įpročiai, valios trūkumas, didelis stresas ar kitų įtaka, atskleidžia „Acetium Lozenge“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „Šios priklausomybės ne ką lengviau atsisakyti nei azartinių lošimų ar alkoholio“, – sako IPS klinikos psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig, minėdamas, kad metančiajam yra labai svarbus šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas.


Daugiausia žmonių (62%) negali mesti rūkyti, nes tai yra tapę įpročiu, net 56% teigia, kad neužtenka valios.  33% mano, kad rūkymas padeda kovoti su stresu, nors specialistai teigia, kad rūkantys žmonės jaučia nerimą, nuotaikų svyravimus daug dažniau nei nerūkantys, kiti (17%) nuogąstauja, kad vos metę priaugs svorio.
„Įsivaizduojame, kad žmogus turi ribotą valios „kiekį“, kuris gali išsekti, tačiau tai nėra moksliškai pagrįsta. Mūsų įpročiai formuojasi ir keičiasi, kai išmokstame valdyti jausmus, prieštaringus norus, todėl rūkymo trumpalaikes pasekmes suvaldyti galime. Atradus būdus, kaip sušvelninti nikotino atsisakymo laikotarpį, be jo galime gyventi labai laisvai“, – įsitikinęs J. Hilbig. 
Pasak gydytojo, kai kuriems žmonėms sunku atsisveikinti su žalingu rūkymo įpročiu, nes metę jį dar kurį laiką jaučiasi prastai. Ši būsena nėra pavojinga, tačiau reikalauja daug jėgų ir pasiryžimo. Jeigu žmogus turi emocinių sunkumų, santykių problemų, sveikatos sutrikimų, mesti dar sunkiau. Kita vertus, sėkmingai nustojus rūkyti laukia didžiulė nauda: laikui bėgant savijauta tampa daug geresnė, ženkliai mažėja su rūkymu susijusios sveikatos rizikos, nelieka išlaidų už tabaką, vardija medikas.

 
Ir fizinė, ir psichologinė priklausomybė

Rūkymas gali būti suprantamas kaip fizinė ar psichologinė priklausomybė, tačiau dažniausiai abi priklausomybės veikia kartu.
Nikotinas sukelia didžiulį norą rūkyti, kuo daugiau jo yra cigaretėje, tuo stipriau jis veikia. Vos užsirūkius, nikotinas greičiau nei per dešimt sekundžių patenka į smegenis, ten prisijungia prie receptorių ir keičia nervinių ląstelių veiklą. Gavęs nikotino, žmogus patiria teigiamų pojūčių, jam mažėja nerimas, tačiau tai – tik trumpi, malonūs pokyčiai. Norint juos patirti rūkoma vėl ir vėl. Kelias valandas negaunant nikotino, nervų sistemai sukeliamas neigiamas patyrimas. Žmogui atsiranda įspūdis, kad sunku susikaupti, padidėja apetitas. Metant rūkyti, šiuos nemalonius pojūčius intensyviai galima jausti dar ilgą laiką.
„Kalbant apie psichologinę priklausomybę, rūkymo procesas kuria savotiškus ritualus ar refleksines būsenas, pavyzdžiui, noras vos atsibudus užsidegti cigaretę“, – paaiškina J. Hilbig.
Rūkymo veiksmas gali būti susiejamas su situacijomis, pavyzdžiui: rūkymas po maisto, per pietų pertrauką, rūkymas su draugais, kolegomis. Matyti, jog kitomis aplinkybėmis cigaretės nebūtų imamasi. Kitų įtaka itin svarbi net 17% apklaustųjų, parodė priemonės nuo rūkymo „Acetium Lozenge“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Mūsų nervų sistema tokius ryšius užfiksuoja ir „prikabina“ prie malonių aspektų. Atmintis pagal tai užsiprogramuoja, tai gali būti vaizdinys, maistas arba dūmų kvapas, kuris pažadina atsiminimą apie situaciją ir sužadina norą rūkyti.  Atsisakyti rūkymo, atrodo būtų paprasta, tačiau šitos kasdienės situacijos pasikartoja labai dažnai, todėl ir vėl kyla noras griebtis cigaretės“, – dėsto gydytojas.

 

Kai veikia nikotinas

„Rūkymo priklausomybė turi bendrų bruožų su alkoholio, lošimų ar net apsipirkinėjimo priklausomybėmis“, – sulygina psichiatras-psichoterapeutas. Žmonės yra užvaldyti veikiančios medžiagos, rūkymo atveju – nikotino, o save geba kontroliuoti tik iš dalies. Atsikratyti cigaretės gali būti taip pat sunku kaip ir bet kurios kitos priklausomybės.
Su priklausomybe kovoti sunku, tačiau įmanoma, sako psichoterapeutas. J. Hilbig teigia, kad gali padėti šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas, žinoma, įvairios psichoterapijos formos skatina pasiruošti ir ištverti metimo procesą. Psichoterapijos metu išmokstama valdyti nerimą, atrandami būdai, kaip pakeisti nikotino teigiamą poveikį.
„Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos“, – sako J. Hilbig. Vienos labiau gelbsti sumažinti paties rūkymo nutraukimo simptomus, sušvelnina nerimą, nuovargį. Kitos mažina nikotino „teigiamą“ poveikį –  siekia, kad jei žmogus paslystų ir vėl pradėtų rūkyti, jis nepatirtų greito „apdovanojimo“, jo paslydimas praeitų be malonumo, taip didėja tikimybė, kad žmogus susivoks ir nebenorės vėl imtis cigaretės.

Rūkančių šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl ketinimo mesti rūkyti atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25-vasario 7 d.

 

www.acetium.lt

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau

Straipsniai

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionių vaistinėlė. Ką būtina turėti?

Kelionės – puikus būdas pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, spartaus tempo ir streso. Kad kelionė neapkarstų, rekomenduojama visapusiškai pasiruošti: pasidaryti skiepus skrendant į egzotines šalis, įsigyti sveikatos draudimo polisą ir... Susikomplektuoti vaistinėlę! Ga ...

Skaityti daugiau
Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Kaip dirbti sode, kad neskaudėtų sąnarių?

Sodo darbai – puiki aktyvaus laisvalaikio forma, galinti prilygti treniruotei. Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms: reguliari daržininkystė gali padidinti lankstumą, stiprinti sąnarius, gerinti protinę veiklą ar net mažinti širdies ligų riziką. Tačiau sodinimas ...

Skaityti daugiau
Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Liposominis vitaminas D. Kokia jo nauda?

Vitaminas D – sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso. Liposominis vitaminas D gali būt ...

Skaityti daugiau
Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Mylėti save: pavasariniai grožio ritualai namuose

Pavasaris – tai atsinaujinimo metas. Metas kai imame labiau rūpintis savo vidiniu ir išoriniu grožiu. Šia proga paruošėme Jums kelis grožio ritualų receptus, kuriuos galėsite atlikti namuose. Procedūros ne tik gali padėti susigrąžinti sveiSkaityti daugiau

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Stresas karantino metu (ir ne tik): būdai, kaip suvaldyti

Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems – ir didelį kasdienį stresą. Jausti tokius jausmus yra normali organizmo reakcija į pasik ...

Skaityti daugiau
Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Jūsų žarnyno žodynas: probiotikai, sporabiotikai ir prebiotikai

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2–4 kg! Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imu ...

Skaityti daugiau
Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Kas yra vitaminai ir kokia jų svarba organizmui

Vitaminai, kas tai, kodėj jie tokie mums svarbūs ir kur juos rasti? Turbūt daugelis esate bent kartą gyvenime vartoję vitaminus – profilaktikai ar esant jų trūkumui organizme. Iki 1935-tųjų, kuomet atsirado pirmieji masinės gamybos vitaminai, trūkstant šių svarbių organizmui medžiagų žmonės jausdavo v ...

Skaityti daugiau
Supermaistas – grybai

Supermaistas – grybai

Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą? Šį kartą kviečiame susipažinti su dar mažai žinomais, tačiau sparčiai populiarėjančia ...

Skaityti daugiau
Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Nematomas organizmo skydas – glaustai apie imunitetą

Neretai sunkiausiai suprantami dalykai būna plika akimi neįžvelgiamos arba neapčiuopiamos materijos. Viena tokių – imuninė sistema. Turbūt visi žinome, kad tokia egzistuoja, kad ją turime ir kad ji saugo nuo ligų. Tačiau kaip veikia imunitetas? Kaip jį stiprinti? Kas yra tas nematomas skydas, ginan ...

Skaityti daugiau
Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Kas yra geležis ir kodėl jos kiekis organizme toks svarbus?

Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai – atpažįstate save? Žmogaus organizme svarbią funkciją atlieka geležis, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Pakalbėkime, kas yra geležis i ...

Skaityti daugiau
Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Maisto papildai: kokiu paros metu geriausia juos vartoti?

Nusprendus vartoti vitaminus vertėtų atidžiau su jais susipažinti ir atkreipti dėmesį į jų vartojimo laiką: kokie vitaminai yra rytiniai, o kokius gerti vakare? Kokios konkrečios vitaminų rūšys yra rekomenduojamos vartoti su maistu, o kokių nevertėtų vartoti pavalgius?
Skaityti daugiau

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Gydytojas Janas Hilbigas: nustokite nerimauti dėl nerimo

Nerimas, slogi nuotaika, savigrauža – emocijos, pažįstamos daugeliui žmonių. Nors jų kyla dėl įvairiausių priežasčių, pateikiame 3 žmonių istorijas ir psichiatro psichoterapeuto Jano Hilbigo komentarus, kurie gali būti naudingi susiduriantiems su panašiomis situacijomis. Žin ...

Skaityti daugiau
Šiaurės citrinos – spanguolės

Šiaurės citrinos – spanguolės

Aukštapelkėse  auganti ir rugpjūčio pabaigoje uogas sunokinanti spanguolė – ne tik kisieliui virti. Skaisčiai raudonos uogos jau seniai žinomos kaip vitamino C šaltinis, natūralus antioksidantas.

Skaityti daugiau
Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Česnakas – ne tik imunitetui stiprinti

Viso pasaulio virtuvėse populiarus česnakas liaudės medicinoje neretai vadinamas natūraliu antibiotiku ir antioksidantu. Šio prieskoninio augalo vaistinės savybės buvo žinomos nuo seno. Česnaką vartoti ragino ir medicinos tėvu vadinamas Avicena.

Skaityti daugiau
Magiškosios šeivamedžio uogos

Magiškosios šeivamedžio uogos

Šeivamedis – sausmedžių šeimai priklausantis vaistingas augalas, pavasarį pražystantis baltais ar gelsvais žiedais, į skėtį panašiose kekėse. Ypač vertinami  žiedai ir uogos naudojami medicinos, kosmetikos pramonėje.

Skaityti daugiau