Pavasarinis išsekimas: kokių vitaminų pasibaigus žiemai trūksta labiausiai?

 

Pavasaris – tai bundanti gamta, ilgėjančios dienos ir dažnėjantys pasibuvimai gryname ore. Vien nuo minties apie šiltąjį metų laiką, įžangą į daugelio laukiamą vasarą, sušildo kaip pasiilgti saulės spinduliai. Nutirpus sniegui ir išdžiūvus pažliugusiems miškams bei parkams, net praeiviai daugiau šypsosi, o kasdienis paukštelių čiulbesys tampa tikru floros ir faunos atgimimo šaukliu. Tačiau neretai su pavasariu ateina ir mažiau malonūs potyriai – silpnumas, kimbančios bacilos, lūžinėjantys nagai, išsausėjusi oda ar slenkantys plaukai.

Dažnai juokaujama, jog žiema pas mus trunka pusę metų. Per likusius pusę spėjame išgyventi pavasarį, vasarą ir rudenį, o tada vėl – žiema. Šaltojo laikotarpiu metu mažai laiko praleidžiame lauke, matome mažai saulės, gauname mažiau vitaminų dėl mažesnio šviežių vaisių ir daržovių pasirinkimo, o be viso to, dar ir puola ligos – peršalimas, gripas ar kt. Pavasarį dažnas pasitinka išsekęs, jaučiantis vadinamąjį pavasarinį nuovargį: sumažėjusiomis vitaminų atsargomis, nuvargintu organizmu, išnaudotais organizmo resursais. Tad pavasarį būtina susigrąžinti prarastas jėgas, o jeigu norite pavasarinio susilpnėjimo išvengti apskritai – gera savijauta rūpinkitės visą žiemą.

Ko žmogui dažniausiai trūksta pavasarį? Pirmiausiai – vitamino D. Neretai jo trūksta ne tik pavasarį, bet ištisus metus. Šiltuoju metų laiku vien pabuvimo saulėje nepakanka, o pasisavinti šį vitaminą tik iš maisto – sudėtinga, net jeigu jūsų mityba įvairi ir visavertė. Kad nepristygtumėte vitamino D, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galite vartoti maisto papildus, tačiau į savo racioną būtina įtraukti ir vitamino D turintį maistą: riebią žuvį, pavyzdžiui, skumbrę, lašišą ir silkę, taip pat kiaušinius, raudoną mėsą (kiaulieną, jautieną ir avieną), natūralų (nesaldintą) jogurtą.



Rečiau prisimenamas, bet ypač organizmui svarbus mikroelementas yra cinkas. Tai maistinė medžiaga, kurios organizmui reikia ištisus metus, o jos trūkumas pasireiškia nusilpusiu imunitetu. Kad nepritrūktumėte cinko, į mitybą įtraukite raudoną mėsą, riešutus, sveikus ir spirituotus grūdus, jūros gėrybes.

Vitaminas E – dar vienas organizmo sąjungininkas. Jis padeda apsaugoti mūsų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Vitamino E gausite iš kopūstų, augalinių aliejų, riešutų, tamsių lapinių žalumynų ir moliūgų.

Itin svarbų vaidmenį mūsų organizme atlieka mikroelementas kalis. Jis padeda palaikyti normalią raumenų veiklą (kontroliuoja raumenų spazmus), padeda palaikyti normalų kraujospūdį bei nervų sistemos veiklą. Kalis pasisavinamas iš bananų, citrusinių vaisių, moliūgų, raudonos mėsos, bulvių, burokėlių, ropių, pastarnokų, lapinių kopūstų ir pankolių.

Turbūt esate girdėję ar net patys jautę nemalonius simptomus, kuriuos patiria žmonės, susidūrę su mikroelementro geležies trūkumu. Tai ypač sekinantys pojūčiai, dažniausiai pasireiškiantys pavasarį. Kodėl geležis tokia svarbi? Šis mikroelementas padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį, palaikyti normalią energijos apykaitą ir kraujui pernešti deguonį – gyvybiškai svarbų cheminį junginį. Jo pritrūkus, juntamas nuovargis, silpnumas, odos blyškumas ir kiti normalų gyvenimą trikdantys simptomai. Siekiant palaikyti normalų geležies kiekį, mitybą papildykite kepenėlėmis (nėštumo metu – vengti), raudona mėsa, pupelėmis, riešutais, granatais. džiovintais vaisiais, sveikais grūdais ir tamsiai žaliomis lapinėmis daržovėmis.

Savo organizmui atsigauti po žiemos galima padėti probiotikais. Tai gerosios bakterijos, gyvenančios mūsų žarnyne. Natūraliai gerųjų bakterijų pasisavinsite iš natūralaus (nesaldinto) jogurto, kefyro, raugintų kopūstų. Papildomai probiotikų gausite iš maisto papildų. Ypač rekomenduojama juos vartoti antibiotikų kurso metu ir po jo.

Pavasarį dažnai pasireiškia ir vitamino A (retinolio) stygius, kuris būna vienas iš susilpnėjusio imuniteto kaltininkų. Nors retinolis siejamas su gera rega, jo trūkumas padidina infekcijų riziką. Vitaminas A ir beta-karotinas (iš kurio organizmas gamina retinolį) pasisavinamas iš tuno, kiaušinių, pieno produktų, morkų, saldžiųjų bulvių, lapinių žaliųjų daržovių (špinatų, kopūstų ir gražgarsčių (rukolos)).

Svarbus ir vitaminas C, kurio pritrūksta dėl sumažėjusio šviežių vaisių ir daržovių vartojimo. Vitaminas C nėra kaupiamas organizme, o jo perteklius – pašalinamas, todėl rekomenduojamą paros normą būtina pasiekti kiekvieną dieną. Vitaminas C ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda įsisavinti geležį, taip pat yra stiprus antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais. Didžiausi vitamino C šaltiniai yra saldžiosios paprikos, juodieji serbentai, čiobreliai, petražolės, lapiniai kopūstai, brokoliai, kiviai, apelsinai, citrinos, braškės (jose gausu ir geležies).

Jeigu žiemą sirgote, tikėtina, jog pavasarį pritrūks vitamino K. Šį vitaminą gamina žarnyno bakterijos, taip pat jo yra daržovėse. Jeigu mėgstate sodininkauti, vitamino K bei kitų naudingų mineralų galite skintis tiesiog nuo palangės. Namuose augantys svogūnų ir česnakų laiškai, krapai, petražolės, mėtos, bazilikai ir kiti panašūs augalai yra paprastas būdas sustiprinti organizmą kasdien.



Dar vienas dažnai pasitaikantis trūkumas pasibaigus žiemai – B grupės vitaminų. Jeigu jaučiatės irzlūs, trūksta energijos, yra sumažėjęs darbingumas, tikėtina, jog organizmą būtina papildyti B grupės vitaminais.

Ką galite padaryti papildomai, gydantis nuo pavasarinio nuovargio? Grįžkite į aktyvų gyvenimą – daugiau laiko praleiskite gryname ore: vaikščiokite, važinėkite dviračiais, bėgiokite ar sportuokite lauke. Būkite fiziškai aktyvūs, atskirkite darbą nuo asmeninio gyvenimo, skirkite laiko poilsiui. Geros savijautos pagrindas yra ne tik judėjimas, bet ir įvairi, subalansuota mityba. Į racioną įtraukite raugintų produktų, svogūnų, česnako, Lietuvoje auginamų vaisių ir daržovių, o šviežių uogų stygių kompensuokite šaldytomis. Mažinkite ar visiškai atsisakykite kavos bei alkoholio, juos galite pakeisti natūraliomis arbatomis, kefyru, natūraliomis sultimis, vaisių ir daržovių glotnučiais.

Nuspręsti patiems, ko trūksta organizmui, nebus paprasta. Juolab, kad fiziškai juntamas vitaminų stygius dažniausiai atsiranda tik esant kritiniam jo trūkumui. Jeigu jums kyla abejonių ar jaučiatės prastai, kreipkitės į gydytojus. Atlikus tyrimus, bus aišku ne tik kokių medžiagų jums trūksta, bet ir bus paskirti tinkamiausi maisto papildai.